tibeto mastifas

Šuns laidotuvės Tarantino stiliumi

2012.04.22

Pamenu, kai buvau maža, per Tv rodė laidą vaikams, kurioje dainuodavo: išgelbėk draugą, išgelbėk draugą – tai tavo šventa pareigaaaa! Pagelbėt draugui atėjo laikas ir man. Veiksmas vyko žiemą, kai sniego buvo mažiausiai iki kelių.
Ryte man paskambino brolis ir visaip kaip sukdamas „aplink per aplink“, paprašė, kad padėčiau palaidoti jo draugo šunį, nes draugas neturi mašinos, o šuo tikrai ne mažas – Tibeto mastifas. Žiauriai nenorėjau, bet žmogus bėdoj – reik padėt!

Dar truputį apie tai, kaip šuneliui nutiko nelaimė. Šeimininkas turėjo du tokius pat šunis. Tą žiemą juos vedžiojo prie upės ir vienas jų įkrito į upę, vargšelį srovė nešė nežinia kiek kilometrų, iškviesti gelbėtojai bandė jį traukt, bet ištrauktas šuo buvo sušalęs ir gyvybė užgęso. Veterinarai siūlė jį palaidoti, bet šeimininkai norėjo tą padaryt patys. Todėl pasiemė kūną ir parsivežę namo su taxu, padėjo į vonią. Kraupoka, nieko nepasakysi. Apie šuns gelbėjimo operaciją rašė  ir  informaciniai naujienų portalai.

Laidotuvės turėjo vykti, kai sutems, nes šeimininko noras buvo, kad šuo amžinojo poilsio gultų Belmonto miškuose, kas, turbūt, nelabai leidžiama. Atvažiavau jų pasiimt sutemus. Brolio draugas su mergina įdėjo šunį į mano mažutės Mazdos bagažinę, sudėjo kastuvus… Tačiau į automobilio saloną teko pasiimti ir kitą šunį, nes namie jis baisiai kaukė likęs vienas. Su tokia „įdomia kompanija“ pajudėjom pasiimti dar vieno draugo, kuris turėjo padėti užkasti lavonėlį.

Važinėjom po Belmontą, ieškodami gražesnės amžinojo poilsio vietelės, tačiau šeimininkui jos visos atrodė per prastos, arba aplink vis atsirasdavo koks nereikalingas liudininkas.Galų gale įsukom į neaiškų keliuką, apsukom keletą ratų ir „lėkdami“ į apledėjusį kalniuką, nučiuožėm atgal. Mašina atsidūrė pusnyje, o pajudėt nepavyko nei pirmyn nei atgal. Tokią situaciją, aišku, palydėjo tirada rusiškų keiksmažodžių. Tačiau juokingiausia tai, kad kai automobilis sustojo, šalia, apleistame name užsidegė šviesa ir prie mašinos atlėkė gauja didžiulių šunų. Padėtis toli gražu „ne kažką“. Sėdim automobilyje keturiese, šuns lavonas bagažinėj, kitas šuo kaukia salone, lauke aplink mašiną loja gauja šunų, o aš žiauriai noriu į tualetą! Išlipt baisu, todėl truputį prasidarę langus šaukėmės pagalbos, signalizavom ir visaip kaip kitaip bandėm prisišaukt pagalbos. Kuo daugiau rėkavom, tuo labiau lojo šunys. Galų gale paskambinau policijai ir trumpai nupasakojus kur esam, paprašiau, kad pabandytų mus išgelbėt. Laukėm…Ilgai…Niekas neatvažiavo. Tuomet vienas istorijos herojus, nusprendė pasiimt mašinoje gulėjusį kastuvą, lipt lauk ir kovot su „šunimis užpuolikais“. Išlipo. Šunys pabėgo. Čia tiktų posakis „daug loja, bet nekanda“. Operacija tęsėsi toliau. Reikėjo kažkokiu būdu įveikti tą nelemtą kalniuką. Kažkuriam labai protingam keleiviui kilo mintis, kad reikia kastuvais kapot ledą po automobilio ratais, tuomet stumt mašiną. Taip ir padarė vyrai, tik išėjo ne visiškai taip kaip planavo. Prakirto kastuvais padangą du kartus ir strigom dar labiau. Paskambinau broliui, papasakojau kokia situacija. O jis man: „Tu čia man pasakoji Tarantino filmo scenarijų?“.

Skambinom visiems, kam įmanoma, kad atvažiuotų gelbėt, nes pasirodo, neturėjom atsarginės padangos. Nors buvo sunku nupasakot kur esam, sulaukėm viso būrio draugų gelbėtojų, kurie irgi atvažiavo su atsarginėm padangom ir savo šunimis. Ištraukė mus, pakeitė padangą, padėjo palaidoti šunį ir visą laiką juokėsi iš mūsų „laidotovių procesijos“ dalyvių.

P.S. Kartais norėdamas padėt žmogui, įklimpsti į visiškai atsiprašant š.. situaciją. Kitą dieną važiavau į servisą, kad sutvarkytų padangą. Kai grįžau pasiimt,visas servisas darbininkų juokėsi ir negalėjo atspėt, kas gi atsitiko.

Tags: , , ,

Plugin from the creators of Brindes :: More at Plulz Wordpress Plugins