Sicilija

Sicilija

2012.05.19

Sicilijoj jau,tūrbūt, daug kas buvot, ypač kai atsirado pigių skrydžių iš Kauno. O aš vis nežinia ko laukiau. Šiaip žinau, laukiau pigių skrydžių iš Vilniaus!:))Paskambino draugas, kuris dirba kelionių agentūroj ir pasakė, kad yra keletas laisvų vietų po poros dienų, skrydžiui Vilnius – Palermas-Vilnius. Turbūt visai pamečiau galvą, tačiau griebiau bilietus ir nusprendžiau lėkti viena. Gal ir gerai, kad nebuvo daug laiko kvailiems bobiškiems pamąstymams apie dalykus, apie kuriuos mėgstam prisigalvot , kai iki kelionės lieka mėnuo. Vieną dieną skyriau apsipirkimui (prisipirkau trumpų tigrinių suknelių),o  kiek dar liko laiko – paskaičiau Makaliaus blogą apie jo vasarinę išvyka į darbinę stovyklą Sicilijoj, ir iš bibliotekos pasiėmiau Mario Puzo romaną “Sicilietis”, kad nebūtų “nuobodžiakas” lėktuve.

Kad, galbūt, pasielgiau visiškai crazy, supratau tik tada, kai mama ir tėtis susiėmė už galvų sužinoję naujieną, kad jų mažoji dukrelė viena šlaistysis mafijos krašte (dėl to turėjau mėtyt majakus beveik iš kiekvieno kampelio Sicilijoj, kad jie žinotų, kad aš gyva:))Vilniaus oro uosto rūkykloj sutikta mergina, į mano extremalią kelionę sureagavo panašiai kaip mano tėvai:)Va tada iš tikro pradėjau žiauriai bijot ir non stopu skambinėt draugui, kuris gyvena Sicilijoj, kad mane “pašefuotų”! Smagu, kad jis mane apramino ir pažadėjo pasitikti Katanijoj.

Tačiau lėktuvas nusileido Palerme, o iki Katanijos geros 4 valandos kelio. Išlipus iš lėktuvo oro uoste, pradėjau ieškoti žmogaus, kalbančio angliškai, kuris paaiškintų kokiu autobusu nusigauti iki Palermo traukinių stoties. Tačiau…deja…:))Itališkai pasakyt nieko nemokėjau. Nors viena pažįstama sakė, kad apskritai Italijoj užtenka mokėt tik vieną žodį “amore”.Na bet šioje situacijoje vargu ar būtų pagelbėję. Paklaidžiojus aplink Palermo oro uostą, pamačiau didžiulę eilę autobusų, tačiau nei vienas vairuotojas man normaliai negalėjo nurodyt, kuris iš jų mane nuveš iki traukinių stoties. Dabar gal ir atrodo baisokai, bet tik atsidūrus Sicilijos žemėj, dėjus nesveikam karščiui, visas stresas išgaravo. Nusprendžiau tiesiog lipt į pirmą pasitaikiusį autobusą:)) Atostogų turėjau nemažai, eurų irgi “prilaikiau”, tai ir baimė nepakirto kojų taip smarkiai, kaip galima tikėtis tokioje situacijoje. Važiuodama autobusu užmačiau kelis veikėjus, kurie su manim skrido lėktuvu. Jie irgi ne ką geriau,važiuodami dairėsi pro langus, nežinodami kur lipti. Kaip vėliau paaiškėjo baltarusai, ieškojo viešbučio, kuriame turėjo leisti karštas povestuvinės kelionės naktis. Na bent jau pasidarė ramiau, kai supratau, kad įlipau į reikiamą autobusą. Kaip žinojau kada lipti?Ogi kai pamačiau Palermo stoties pastatą, kurį dar spėjau išvažiuodama užmatyt internete:) Išlipus vėl klaidžiojau, nes kažkaip reikėjo nusigabenti į Kataniją. Šiame taške irgi žinojau tik tiek, kad man reikia rasti kažkokias SAIS bilietų kasas visiškai šalia traukinių stoties. Apsukus keletą ratų (ieškojau kažko bent jau panašaus į autobusų stotį Vilniuje), radau kažką panašaus į sukiužusį kioskelį su maža iškaba “SAIS”. Paskutinis autobusas turėjo išvykti po kelių valandų, o aš su nekantrumu laukiau… tai koks gi autobusas atvažiuos manęs susipakuot, jei bilietų pardavimo “taškas” nieko gero nežadėjo?Su autobusu neprašoviau. Mane susipakavo visiškai “nuliova” karieta. Buvau labai laiminga pagaliau įšokus į autobusą, nes Palermo stotis panašiai kaip ir daugumoj šalių, nepasižymi nuostabia fauna. Belaukiant buvo baisoka klausytis neaiškių juodaodžių šūkavimų į mano darželį.

Keturių valandų kelionė neprailgo, nes visą kelią pro langą mačiau nesveikus, nepakartojamus ir visiškai kvapą gniaužiančius vaizdus. Kai pasiekiau Kataniją, dar ilgokai sėdėjau laukuose ant “čemodanų”, nes draugas vėlavo. Pabuvau Sicilijoj savaitę ir štai ką galiu papasakot labai netempdama gumos.

Sezonas.Kiekvienas žemės kampelis turi laiką, kada geriausia jį aplankyti. Negaliu tiksliai pasakyti, kada reiktų vykti į Siciliją, žinau kada nereikia:))Aš skridau rugpjūčio vidury ir karštis buvo absoliučiai nepakeliamas, per visą savaitę mažiausias karštis buvo +37, todėl kelis kartus  tikrai galvojau nualpsiu.

Automobilis. Saloje jis tiesiog būtinas!Autobusai važiuoja pagrindiniais maršrutais, tačiau pamesti kelią dėl takelio bus sunku. O tuose takeliuose ir yra įdomiausia. Būkite atsargūs, nes Sicilijoj labai normalu vairuoti girtam ir kas man apskritai buvo kosmosas, kad važiuoti savaitgalį “pabušavoti” su automobiliu ir grižti su juo yra visiškai normalus dalykas.

Paplūdimiai. Smėlėtų paplūdimių galima rasti Palerme, Katanijoj vos keli. Daugiausia žvyro arba akmenų. Kojas susipjausčiau visus kartus kai norėjau išsimaudyti jūroje, nes nusileimas nepavydėtinas. Dar kas labai nervina, kad kai lipi į vandenį nuo akmenų, visi kas netingi aplink aiškina kaip tai geriau padaryti.Ir visi aiškina skirtingai. O koks skirtumas kai tu vistiek nieko nesupranti, plius matai kaip visi aplink besikepindami +37 laipsnių karštyje traukia žolytės dūmelį. Tarp kitko apskritai, Sicilijoj visi vieni kitus kalbina gatvėse taip, lyg būtų buvę suolo drageliai nuo mokyklos laikų.

Etna.Pamatyti būtina, galima tam skirti ir visą dieną. Įspūdis nenusakomas ir tikrai didelė gėda būnant Sicilijoj nepamatyti šio ugnikalnio!Nemažą kelio dalį įveiksite automobiliu, tačiau vėliau už tam tikrų atkarpų kirtimą reikės mokėt apie 25 – 30 eurų. Ir būtinai derėkites, tikrai pavyksta!Beje tik prie Etnos mačiau rožančius, kurių karoliukai yra gražiai apdirbti lavos gabaliukai. Iki šiol labai gailiuosi, kad niekam taip ir nenupirkau lauktuvių. Daugiau tokių nepavyko rasti mieste. Beje, Katanija, miestą prie Etnos (panašaus dydžio kaip Vilnius) daugelis vadina juoduoju miestu, nes daug kas padaryta iš lavos. Beje, prie Etnos nežmoniškai daug turistų, kurie atvažiuoja su milijonu vaikų, šunų ir juokingų žmonų, kurios lipa kalnais su aukštakulniais ir mažų mažiausiai atrodo kaip durnės. Važiuodami pažiūrėt ugnikalnio, nesidėkite “šliopkių” per pirštą, apsiaukite sportbačius.

Kalba. Labai keista vietinių italų kalba, todėl per savaitę praktiškai nieko nesugebėjau išmokt suveblent. Tikrai nėra taip kaip kokioj Ispanijoj, kur išvykdamas po atostogų jau gali šūkaliot dažniausiai girdėtus žodžius.

Žmonės. Na gal ir negražu taip sakyt, bet tai patys negražiausi žmonės kokius esu mačius vienoj krūvoj:))Kai jau sėdėjau oro uoste pasiruošus grįžti į Vilnių, negalėjau atplėšti akių nuo žmonių, skrendančių iš Palermo į Milaną. Po savaitės praleistos Sicilijoj, tai buvo tikra šventė akims. Angliškai kalba retas kuris, net ir jaunimo tarpe sunkoka surast žmogų pokalbiui.

Maistas. Privaloma paragauti jų vietinio “ponchiko” pavadinimu arančini. Labai paprastas, bet sotus maistelis iš ryžių, bulvių, žirnių ir, gal tik dėl vaizdo įmestos mizernos mėsytės. Beje, vienišiams turėtų būti liūdnoka gyventi Sicilijoj vien dėl to, kad viskas supermarketuose parduodama dideliais kiekiais. Jei perki prancūzišką batoną, tai jis būtinai bus supakuotas po kelis vienetus. Su visom prekėm panašiai. Todėl mano draugas gyvenantis ten, nuolat skundžiasi, kad pusę maisto reikia išmest. Beje Sicilijoj galite nusipirkti įvairiausių rūšių medaus, kurios skonis PASAKIŠKAS!

Apsipirkimui… Katanijos pašonėj egzistuoja nemažas ale pramoninis rajonas, kuriame be galo daug drabužių parduotuvių, kuriose pilna garsių brandų labai gerų padielkų. Na gal ir nelabai krūtai, bet aš tai tikrai pirkau ir nesigailiu:))

Mafija. Na ir paskutinis dalykas, kurį norėjau paminėt, tai mafija. Kai pirmą kartą paklausiau draugo kaip čia kas, tai jis žiauriai susinervino ir tėškė man: “O tu ką, galvoji, kad čia bus kažkas panašaus kaip iš “krikštatėvio”?Na nesitikėjau aišku, kad gatvėj stovės prabangios juodos mašinos su kostiumuotais vyriškiais traukiančiais cigarus, tačiau gal tikrai tikėjausi truputį romantikos šituo atžvilgiu (neblogai paveikta Krikštatėvio blondinė, beje galėčiau šimtą kartų pažiūrėti to filmo sceną, su vestuvėm Sicilijoj). Mafija tikrai ne pati geriausia tema diskusijai su siciliečiais, nes kiek klausiau ir savo draugo draugų apie tai, visi baisiausiai susinervina:))Žodžiu daugiausia jie tik parodo 1 euro monetą  ir pasako, kad didžioji dalis to euro eina mafijai į rankas ir toliau kalba praktiškai baigta.

Nuotraukų nepasidariau nei vienos, nes pradžioj dar kažką bandžius, supratau, kad jose nebus nei pusės to grožio, kurį teko pamatyt Sicilijoj.

Tags: , , , , , , , , ,

Plugin from the creators of Brindes :: More at Plulz Wordpress Plugins