20160623_142227

Povestuvinė kelionė į Kretą

2016.07.13

Daug kur skaičiau, kad kelionę reikia planuoti dar nepradėjus vestuvių plano. Dabar absoliučiai su tuo sutinku, nes savo vestuves organizavau pati ir net negalėjau įsivaizduoti, kad tai yra taip sudėtinga ir suėda tiek laiko ir nervų. Galų gale lieka nedaug laiko iki kelionės bilietų pirkimo ir iš inercijos gali išvažiuoti į laaaabai „keistą“ trip’ą – Kretą. Čia aš pati sau galiu užsikabinti asiliuko medalį, nes pinigai, kuriuos išleidom šiai kelionei, būtų prilygę, kelionei, kad ir į Kubą. Dabar tai vadinu brangiai kainavusia klaida, iš kurios tikrai pasimokėm.

Mano vyras labai norėjo grįžti į Aziją, aš į savo išsvajotą Pietų Ameriką – deja, negalėjom pasiimti mėnesio atostogų. Kita vertus, nenorėjom ir ten kur lietingas sezonas ar nepernešamas karštis. Apsiribojom Europos šalimis. Dėl laiko stygiaus aplankėm kelias kelionių agentūras, pasikalbėjom su agentais – nusprendėm, kad reikia važiuoti ten, kur nei vienas iš mūsų dar nebuvom ir vis labiau artėjom prie Kretos varianto. Man tai buvo ir pirma „viskas įskaičiuota“ kelionė. Galvojau, kad gyvenime į tokią nevažiuosiu ir niekaip dvi savaites neišgulėsiu prie jūros – dabar galiu pasakyt drąsiai, daugiau niekada gyvenime:) Nei į Kretą, nei į „viskas įskaičiuota“.

Tez turo kelionę pirkom iš „Kelionių akademijos“. Dabar nenugriūkit kai išgirsit kiek ji kainavo – 1700 eurų dviem savaitėm. Gal kažkam atrodo, kad tai normali kaina, bet asmeniškai aš ją lyginu su paskutinėm mūsų kelionėm ir man plaukai piestu stojasi. Rudenį su kemperiu mėnesį važinėjom po Ispaniją ir Portugaliją – ši kelionė žmogui kainavo apie 700-800 eurų su viskuo: lėktuvo bilietais, kemperio nuoma, kuru, maistu, kultūriniais objektais (į bendrą sumą neskaičiavom suvenyrų). Važiuodami į Kretą pasiėmėm variantą, kuriame viskas įskaičiuota, taip pat primokėjom už kambarį su vaizdu į jūrą – medaus mėnesis kaip ne kaip:)

Kalbėdama su kelionių agente, sakiau, kad labai nenoriu kažko panašaus į Turkiją ar Egiptą, kur pilna fak‘e skudurais ir „auksiniais“ laikrodžiais apsikarsčiusių rusų. Taip sakydama nieko nenoriu įžeisti, kalbu ne apie rusakalbių žmonių visumą, bet apie tam tikrą tipažą, kurie keliauja vieną kartą per metus ir būtinai jų atostogos būna tik Turkija ir Egiptas. Dabar žinau, kad tai 1000 procentų ir Kreta. Kodėl ją taip pamėgo rusai? Klausiau kelių vietinių, atsakymas : „očen zamančevaj ostrav“. Nežinau…

Visi kelionių agentai tikino, kad į Kretą reikia važiuoti du kartus: apžiūrėti rytinę dalį, paskui vakarinę. Kadangi visuomet keliaujam labai intensyviai, jau išvažiuodama žinojau, kad per šią kelionę spėsim daugiau nei kiti, todėl tikrai pavyks apžiūrėti daugiau, nei įprastai keliaujančiam tingesniam turistui.

Sėdom į lėktuvą, atskridę susiradom reikiamą autobusą ir su visa „chebra“ pradėjom važiuoti, „išmetinėti“ lietuvius turistus po jų pasirinktus viešbučius. Mus turėjo išleisti tolimiausiam viešbutyje. Kai prasidėjo stotelės, dar pasijuokiau, kad vargšai tie, kurie išlipa prieš mus, nes jų viešbučiai atrodo tokie liūdni ir nykūs. Mes gi, tiek susimokėję važiuojam į tikrą „Penthousą“, kur maži negriukai masažuos kojas ir tuo pačiu miksuos Mojito. Aha:))

Išlipom prie saviškio – „nuostabaus“ 4 žvaigždučių Mistral Bay Hotel (Pamiršau paminėti, kad mūsų viešbutis buvo Agios Nicolaos  „rajone“). Užsitempėm savo lagaminus laiptais patys, nuėjom pavalgyt ir tik gavę savo kambario raktą supratom, kad jis nei nuostabus, nei 4 žvaigždučių:) Visų pirma, kambarys buvo super mažytis ir tikrai ne su vaizdu į jūrą, o su vaizdu į kito namo stogą ir kažkokias „stroikes“, kur pro šoniuką truputį TIKRAI ji matėsi:) Dar išvažiuodama sakiau vyrui, kad labai tikiuosi rasti ant lovos kokią iš rankšluosčio susuktą antį ar žąsį, nes gi mes jaunavedžiai!:)) Paukštelių nebuvo, bet radom šampės buteliuką su atspausdintu rašteliu, kad jie mus sveikina susituokus:)

Nusileidau į registratūrą pasiaiškinti, ar čia mes kažko nesupratom, ar jie kažką sumaišė. Kai važiavom autobusu iki viešbučio, gidė  kelis kartus minėjo, kad Kretoj labai mėgsta apgaudinėt, todėl jei esi nepatenkintas viešbučiu ar išsinuomotu automobiliu – iš karto gali rėkauti, kad pakeistų.

Mūsų viešbučio administratorė nekalbėjo angliškai, tik rusiškai. Pasakiau jai, kad man žiauriai prastai sekasi kalbėti rusiškai, ji man arogantiškai atgal: „Ja nigavariu pa angliski, davai ti gavari pa ruski“. Pasakiau, kad mes neturim jokio vaizdo į jūrą,o ji paaiškino, kad tai tik mes taip galvojam, nes pas juos jis pažymėtas kaip su vaizdu į jūrą ir baigta kalba. Nežinau ką galvojat jūs, bet aš „su vaizdu į jūrą“ suprantu labai tiesiogiai. Grįžau į kambarį, užsiverčiau tą jaunavedžių šampaną ir nusprendžiau kitą dieną išsiaiškinti su TEZ turo atstovu.

Iš tiesų esu gyvenus ir prabangiuose viešbučiuose ir labai prastuose hosteliuose, kur be kojinių negali atsistoti ant žemės, bet šita situacija mane išmušė iš vėžių visiškai. Pabudus ryte norėjau verkti, nes viskas atrodė toli gražu ne taip kaip įsivaizdavau. Vėliau supratau, kad tikrai nesu viskuo nepatenkinta princesė, nes kiti sutikti lietuviai buvo labai panašios nuomonės. Tik skirtumas tas, kad aš važiavau į tokio tipo kelionę pirmą kartą, jie n‘tajį kartą (buvę ir Egipte, ir Turkijoj), todėl tikrai turėjo su kuo palyginti.

Kitą dieną susitikom su Tez turo atstove. Ji net nesileido į kalbas apie kambario/viešbučio pakeitimą: „Susitaikykit su tokia situacija, kokia yra“. Nuskambėjo kaip: šuo ir kariamas pripranta. Baigėsi tuo, kad primokėjom 65 eurus ir gavom kambarį su vaizdu į jūrą. Bet jau for real į jūrą:)

Maistas viešbutyje – pasirinkimo nemažai, bet viskas pakankamai žiauru ir labai džiaugėmės, kai nespėdavom grįžti pietums ar vakarienei. Galėčiau lažintis, kad pusryčius po dviejų dienų sąmoningai ignoruotumėt ir Jūs.

Gėrimai. Kava – prastas indiškos kavos variantas. Sultys, limonadas – neatrandu lietuvių kalboj žodžio jiems apibūdinti. Stipresni gėrimai – prašai barmeno, prikrauna iki viršaus ledo, šliūkšteli vietinio marmalo ir gerk. Alus – per dvi savaites taip ir nesugebėjau išmokti jo prisipilti daugiau nei pusę (visa kita putos), barmenui, deja irgi nepavyko nei karto:) Vandens įsipilti išeidamas iš baro negali. Kavos į lauko terasą išsinešti negalima, jei tą dieną pučia stipresnis vėjas.

Taip pat alkoholiniai kokteiliai neįeina į „viskas įskaičiuota“. Gali pasiimti atskirai colos, atskirai viskio ir pats susimiksuot, bet už Mojito ar Pina Colada jau reik mokėt atskirai.

Viskas įskaičiuota tik iki 22h. Paskui reikia mokėti. Kaip supratau, beveik visoj saloj situacija tokia pati.

Internetas. Pamiršk:) Keisčiausia, kad jo nebuvo ne tik kambariuose, bet apskritai visam viešbutyje. Nori pasinaudot Wi Fi – pirk kortelę. Naiviai tikėjau, kad Kretoj tiesiog labai prasta situacija su internetu, tačiau kai pasivažinėjom po salą, supratom, kad jis bet kokiam piemenų tvartelyje yra nemokamas ir lengvai prieinamas, bet tik ne mūsų viešbutyje:)

Viešbučio pliažas. 20kv. metrų akmenuotas krantelis. Gultas visai dienai – 7 eurai. Skėčių kainų net nežinau. Mes kaip tikri lietuviai – su savo rankšluosčiu ir mums “dzin“, nes visos prieigos prie vandens – valstybinės, todėl niekas negali plėšikaut.

Viešbučio aptarnaujantis personalas. Antrą savaitę man jau visus norėjosi priglausti ir paguosti. Atrodo jie kaip iš Bulgarijos parplukdyti vergai, kurie dirba kiaurą parą. Tie patys žmonės dirba virtuvėj, tie patys nešioja lėkštes, tie patys dirba už baro – toks jausmas, kad jie darbe visą parą. Šypsenų jų veiduose nematyti. Nenustebčiau jeigu jie ir gyvena viešbučio šluotų sandėliuke. Galvojom, kad po pirmos savaitės  personalas pasikeis, bet ne, vėl dirbo visi tie patys. Pasirodo dirba jie taip: 7 mėnesius, 7 dienas per savaitę po 16 valandų per dieną.

20160620_120327Viešbutyje tik kelis kartus per visas dvi savaites vyko svečių palinksminimo programos: 2 kartus Dj Bunny diskoteka ir vieną kartą Sirtakis. Dj Bunny pasirodo buvo viešbučio naktinis administratorius, o sirtakį, aišku šoko vyras, kuris paprastai dieną nurenka tuščias lėkštes valgykloje:)

Automobilis. Mūsų situacija pasikeitė tada, kai po trijų nevilties dienų, pagaliau pajudėjom iš viešbučio. Anksčiau negalėjom, nes vis laukėm gero automobilio nuomos pasiūlymo. Gavę kosminį, kreipėmės į TEZ turą ir gavom Mini‘uką kabrioletą: 4 dienom – 450 eurų. Atvykus į salą mus iš karto perspėjo, kad atsargiai nuomotumėmės automobilį. Beprotiškai daug pasiūlos, bet dažnai jų draudimas būna visiškai minimalus: apdrausta tik kažkuri automobilio dalis. Už visa kita esat atsakingi patys. Jeigu nuomositės automobilį – nepamirškit savo CD:) Radija kraupiai „netraukia“ stočių, o jei ir traukia, tai muzika skirta nebent laukiniam ožiam ganyti. Graikų vyrų baubimas pagal tą patį ritmą, kuris yra nepakenčiamai monotoniškas kaip drėlės sukimas į smegenis. Jeigu nenorit prisitrint „mazolio“ perjunginėdami radijo stotis – pagalvokit apie kažką savo. Beje, vienoj parduotuvėlėj radom „kompaktų“, bet ir tie buvo graikiškos tralialiuškos.

  liopetra

Pirmają dieną apvažiavom visą rytinę Kretos dalį. TEZ turo atstovė pasiūlė parsisiųsti nemokamą programėlę HERE maps. Tiko, pasinaudojom. Turėjom ir popierinį variantą su lankytinais objektais. All in all rytinėje dalyje nematėm kažko super ypatingo. Gal tik mano vyrui ši diena buvo puiki, nes pagaliau paragavo omaro, kurio taip norėdavo kiekvienoj ankstesnėj kelionėj:) Pasivažinėjom po „mirusius“ kalnus, pasiklydom beieškodami „Liopetra“ – 17 amžiuje statyta tvirtovė. Tačiau taip ir neradom:) Kelio ženklai pasibaigė, o navigacija „užgrybavo“:) Nerealiai kepino saulė, keliukai vos pravažiuojami – todėl nusprendėm „skipint“ ir grįžt, kad nepastrigtume. Juokėmės, kad jeigu agentūra, išnuomavusi mums automobilį stebi kur mes esam, tikrai „žvengia“ susiriesdami.

Antrą dieną pasižiūrėjom kokias ekskursijas siūlo TEZ turas ir nusprendėm nuvažiuoti apsižiūrėti patys. Nukeliavom į Dzeuso urvą. Manau, kad tikrai neprašovėm. Jeigu keliausit ten, pasiruoškit ilgai lipti į kalną ir apsiaukit normalius batus. Nebūkit asilas su flipflopais kaip aš:) Tiesa, nuo kalno lipti taip pat sunku, bet už 10 eurų jus gali nunešti asiliukas. Ta prasme tikras asiliukas:) Pagal senovės graikų mitologiją – tai antra pagal svarbumą ola. Joje nuo savo tėvo Krono buvo saugomas Dzeusas. Pasak legendos, Kronas, bijodamas netekti valdžios, ką tik gimusius savo vaikus prarydavo. Jo žmona Dzeusą paslėpė šioje oloje.

Urvas įspūdingas, pilnas stalaktitų ir stalagmitų. Labai primena Gaudi stiliuką. Leidiesi pakankamai giliai ir svaigsta galva. Jeigu dar kažkiek prisimenat mitologiją, patiks dar labiau. Įėjimas žmogui – 6 eurai.

Toliau – Knoso rūmų griuvėsiai. Įėjimas 15 eurų žmogui. Gido neturėjom, teko  apie juos pasiskaityt internete ir lentelėse prie objektų jau bevaikštant griuvėsiuose:)

Visoje saloje pilna nedidelių bažnyčių, „cerkvučių“, kaip jas vadino vienas mūsų gidas lietuvis. Aplankėm kokias 4, bet jos labai mažytės ir nieko ten įspūdingo, todėl nesiplėsiu. Bet kas tikrai paliko didelį įspūdį – Arkadi vienuolynas. Tiksli vienuolyno įkūrimo data nežinoma. Pagal vieną iš versijų jį įkūręs Bizantijos imperatorius Heraklijus arba imperatorius Arkadijus (V a). Tačiau greičiausiai vienuolyno vardas kilęs ne nuo imperatoriaus, o nuo jį įkūrusio vienuolio. Arkadi vienuolynas yra įsikūręs ant derlingos plynaukštės, esančios maždaug 23 km į pietryčius nuo Retimno miesto. Per 1866 metų vykusį maištą, kurio metu turkai užpuolė salą, vienuolynas pasitarnavo kaip Kretos tvirtovė. Jame prisiglaudė šimtai vietinių partizanų ir jų šeimų. Turkams turėjus kur kas didesnį pranašumą, po dviejų dienų, 1866 metais lapkričio 9 dieną, gynyba buvo pažeista. Įvykusio sprogimo metu žuvo šimtai Kretos gyventojų, todėl kiekvienų metų lapkričio 7-9 dienomis čia vyksta minėjimo ir pagerbimo už žuvusiuosius šventė.

Vienuolyno istorija labai įdomi, visą informaciją galima pasiskaityti ir vargu ar reikalingas gidas. Beje, tai pats didžiausias, įdomiausias ir pigiausias objektas – 3 eurai žmogui. Labai keista, bet buvo super mažai turistų, o pažiūrėt tikrai yra ką. Taip pat labai siūlau iki jo nuvažiuoti patiems, nes tuose kalnuose vaizdai  gniaužia kvapą.

Pliažai. Kai papasakojom gidei, kad norim pasivažinėti po visą salą, paieškoti kažkokių įdomių vietų, pasiūlė būtinai aplankyti Vai paplūdimį – kitaip dar vadinamą palmių paplūdimiu. Nuvažiavom:) Išssimaudėm ir išvažiavom:) Taip pat visiškai nevertas laiko pliažas. Nieko ypatingo – teisiog apsodintas palmėm ir  iš vienos pusės „styro“ ola:))

Kas tikrai labai patiko, Kretoj pilna laukinių paplūdimių, kuriuose mažai žmonių. Vaizdai nerealūs, vanduo super šiltas ir švarus. Turėjom dar nuvažiuoti iki Matala paplūdimio, bet kaip bežiūrėjom, jis niekaip nebuvo pakeliui, o po Vai paplūdimio – pagalvojom, kad gal kai visi labai siūlo, tuomet nieko gero nuvykę nerandam:) Dar jis vadinamas hipių paplūdimiu. Gal kažkas buvot? Gal iš tikro wow?:)

Ką tikrai labai smarkiai rekomenduočiau – Elafonissi paplūdimį. Nuostabaus grožio, be galo didelis, tvarkingas paplūdimys su lagūna. Iš vandens išlysti tiesiog neįmanoma, nes tik vandeny atsiveria beprotiškai gražūs krantų vaizdai. Manau, kad tai viena pačių gražiausių pakrančių, kokias apskritai esu kada nors mačius.

Vieną dieną buvom išsinuomavę motorolerį. Parai – 25 eurai. Nuvažiavom į vandens parką prie Herakliono. Nesu didelė vandens pramogų gerbėja, bet šitas man labai labai labai labai labai patiko, todėl smarkiai rekomenduoju nuvažiuot! Kaina apie 24 eurus žmogui. Vandens parkas po atviru dangumi, aplink matosi kalnai ir jūra – tikrai smagu ir labai verta. Fotografuoti draudžiama, bet štai nuoroda, „paveizėkit“ patys: Vandens pramogų parkas Kretoje. Beje, jeigu naudojatės el. parašu, internetu pirkti bilietai bus pigesni nei vietoje.

Ekskursijos. Visų pirma turiu pasakyti, kad tik dvi TEZ turo siūlomos ekskursijos vyksta lietuvių kalbą. Visos kitos – tik rusiškai. Gidai angliškai nešneka iš viso. Mes pasiėmėm ekskursiją keturračiais, Jeep Safari ir plaukimą į Santorini salą. Kainos kosminės, bet mes su savo dainele „honeymooners“ gavom šiokių tokių nuolaidų. Beje, ir Jums siūlau nesikuklinti ir pasipasakot apie tai visur, tikrai išpešit nuolaidų. Nusprendėm, kad dabar visada keliaudami sakysim, kad esam jaunavedžiai – vistiek niekas nieko netikrina:)

Jeep Safari - buvo pirmoji. Susirinkom, sušokom į 5 džipus ir išvažiavom į kalnus. Kas nori, gali vairuoti patys. Keliavom siaurais kalnų keliukais, kartais sustodami grožėjomės vaizdais, aplankėm „cerkvutę“ oloje ir galų gale nuvažiavom į „svečius“  pas ožkų piemenį. Man ši ekskursija buvo pati smagiausia. Močiutė tikriausiai pasijuoktų, kad teko nuskrist į Kretą tam, kad pamaitinčiau ožkas. Pagaliau aš jų nebebijau! Senoviniu būdu oloje pasigaminom ožkos sūrį, gavom puikius pietus, paruoštus piemens namuose ir po visko dar vartaliojomės labai gražiam pliaže prie jo namų.

https://www.youtube.com/watch?v=0aonC4EFops

Keturračiai. Labai nustebau, bet šioje ekskursijoje tebuvom 6 žmonės, plius gidas:) Sakė, kad paprastai daugiau ir nesusirenka. Nieko nuostabaus, dabar visi savo kaimuose su keturračiais „dragina“, o gal ir šiaip per karšta. Nes draskyt šitą aparatą 37 laipsnių karštyje – ne kiekvienas atlaikytų:) Ši ekskursiją mano vyrui labai patiko dėl to, kad galėjo „paskraidyt“ po smėlynus ir alyvmedžių giraitę kaip jam pačiam norėjosi. Man smagiausia – papliurpt su gidu, kuris tikrai labai daug žinojo apie Kretą ir jos gyventojus.

Pasivažinėję po kalnus taip pat keliavom į nerealaus gražumo, pusiau laukinį pliažą. Kol kiti maudėsi, mes prasilėkėm su vandens motociklu. Finale – vėl puikūs pietūs pas vietinius.

Santorini sala. 

Pradžioje galvojom, kad gal ir už šitą ekskursiją permokėjom (sorry, tiksliai tikrai nepamenu kiek kainavo), bet kai pasiskaičiavom visas kainas atskirai, supratom, kad visgi kaina buvo tikrai mažesnė, nei būtume planavę patys. Pora valandų iš Herakliono (Kretos sostinės) patogiu laivu ir mes jau Santorinyje. Gidas sakė, kad ši sala išrinkta antra gražiausia pasaulio sala po Havajų:) Tikrai rekomenduoju plaukti kartu su gidu. Išlipęs iš laivo kalnuotom vietovėm pėsti daug neprivaikščiosi. Labai patogu kai tave veža tarnai ir viską dar pasakoja. Beje, gidas po kelionės kaip ir žadėjo, atsiuntė filmus ir kompiuterinius žaidimus, kurie buvo filmuoti šioje saloje.

Gal nepriskirčiau prie gražiausių pasaulio salų, bet tikrai labai gražu!:)

Trumpai, kas nesusiklojo į bendrą tekstą:

Pietaukite ir vakarieniaukite tavernose pas vietinius. Nebijokit užsukti net pačiam mažiausiam užkampyje. Daugiausia tai šeimos restoranėliai, kuriuose puikiai pamaitins ir labai svetingai priims. Beveik visi kalba angliškai, todėl lengva komunikuot. Dar nesu buvus šalyje, kurioje absoliučiai viskas nerealiai skanu.

Po pietų ar vakarienės – beveik visuomet gausite arbūzo ir „rakės” (anyžių skonio aperityvas, labai panašus į Sambuką).

Suvenyrus artimiesiems siūlau pirkti pas vietinius gyventojus. Neparsivežti alyvuogių aliejaus tiesiog nuodėmė!

Kretoje galima pasijausti kaip Rusijos kolonijoje. Pavargau visiems besisveikinantiems sakyti, kad mes ne rusai. Bet vistiek kartojau ir kartojau, kad mes iš Lietuvos. Tuomet visada turi apie ką pašnekėti su vietiniais, nes jie labai daug žino apie krepšinį.

Kretoje labai brangu. Kainos ir kokybės santykis smarkiai diskutuotinas reikalas.

Pilna kailinių parduotuvių, kas tikrai linksmai nuteikia tokiam karštyje:)

Praktiškai niekur negali užsirakinti tualete. Išsigalvojau du paaiškinimus. Pirmas: daug narkomanų. Antras: gali bet kada iškrėsti pokštą draugui, arba ne draugui:)

Jeigu patinka atostogauti Palangoje, būtinai apsistokite miestelyje, pavadinimu Hersonissos. Tokio kultūrinio šoko dar nesu patyrus. Kosmosas ar košmaras nežinau. Tiek „fake” prekių ir žmonių vienoje vietoje nesu mačius.

Su Tez Turu dėl kompensacijos, tarpininkaujant Vartotojų teisėms kovoju jau 3 mėnesius:)

Tags: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,

Plugin from the creators of Brindes :: More at Plulz Wordpress Plugins