paris funkyvilnius

Paryžius

2014.04.09

Šių metų planuose varnelė ties Paryžium “stabiliai” buvo uždėta, tik nežinojau kada. Laukiau rudens, neva tai pats nuostabiausias metas pamatyt šį miestą. Nors kaip mano draugas prancūzas sako: “Pamatyt Paryžių įdomu visus metus!” Mano kelionių maršrutus dažniausiai dėlioja ne metų laikai, o draugų pakvietimai:) Šį kartą keliavom pas mano draugą Pierrą, kuris mielai sutiko mus kęsti savo namuose 5 naktis. Negana to, dar turėjom savo atskiras lovas, virėją, gidą ir naktinio gyvenimo palydovą:)) Beje, mano šaunuolis prancūzas draugas kuo puikiausiai kalba lietuviškai, nors niekada nėra gyvenęs Lietuvoje!

All in all ką aš galiu pasakyt –  ne pats gražiausias Europos miestas, bet tikrai užburiantis. O kodėl Paryžius meilės miestas? Po šios kelionės nusprendžiau, kad todėl, kad visam mieste labai daug vietelių pabūt dviese, pasibučiuot, blemba, gal net pasimylėt kur parkelyje:)) O žinant tokią prancūzišką taisyklę, kad nėra reikalo kištis į kito asmeninį gyvenimą… Tikrai įmanoma.

funkyvilnius

Skridom su senu geru Ryanair, todėl nusileidom Beauvais. Kažkas burbėjo, kad jis labai toli ir labai jau nepatogus.. Bet aš dama paprasta, tai jei skųsčiaus – tegul nudžiūna man liežuvis:) Atskrendi į mažą oro uostuką (panašus į Vilniaus), šoki į autobusą ir po 1.15h jau centre. Aišku belaukiant autobuso aplinkui sukasi pilna rusų, kurie visko klausinėja rusiškai, o paskui apsimetinėja, kad pasimiršo, kad čia niekas jų kalba nekalba. Dar grįžtant truputį atgal – Lietuvos oro uoste, tie kurie lėkė į lėktuvą irgi buvo rusakalbiai (nors dabar Ryanair’as perkant bilietus automatiškai paskiria ir vietas). Arba man jau vaidenasi, bet jie lekia su visais įmanomais lagaminais, vaikais ant kupros, sugipsuotom kojom ir ramentais, kaip per kliūčių ruožą. Why oh why?:))

Šį kartą mažiau domino pagrindiniai turistų lankomi objektai, bet vistiek vieną dieną juos apvažiavom automobiliu, kitą dieną beveik tuos pačius atstumus keliavom savo kojom. Beje, apie prancūzišką vairavimo stilių… Kosmosas mažiausiai. Niekaip nesuprantu kaip prie Triumfo arkos esančiame žiede, kurį sudaro net 8 juostos, niekas nesusiduria. Tikrai daug baisiau nei Olandų žiedas Vilniuje:))O ir pėstieji atsipūtę: kaip tik raudona, taip visi lekia per gatvę, žalia – kažkoks keistas pasimetimas:))

Be jokios abejonės pasišlaistėm prie Eifelio, Triumfo arkos, Eliziejaus laukuose, Monmartre ir tt. Vieną vakarą plaukėm Sena. Mano asmeninis šios kelionės tikslas buvo pamatyt Versalį. Turiu trumpoką atmintį, tai iš istorijos pamokų telikusios nuotrupos, bet Karalius Saulė ar Marija Antuanetė dėl savo spalvingo gyvenimo retai kam pasimiršta. Labai norėjau pamatyt tuos nesveikus rūmus su auksinėm tvorom:)) Iš tikro tikėjausi didesnės ekspozicijos, bet nenusivyliau. Gal tik pasidarė truputį liūdna žiūrint į grupeles prancūziukų mokinių, vaikščiojančių su mokytoja po Versalį. Besimokydami mokykloj tikriausiai nebuvom net Gedimino pilyje:)) O čia va taip paprastai: paskaitai istoriją vadovėlyje ir keliauji pažiūrėt “vizūlkės”:))

Bevaikščiodami centre, užėjom į knygyną, apie kurį dar dabar kai pagalvoju, tai man net silpna pasidaro – http://www.shakespeareandcompany.com/. Tikriausiai patiktų visiems, kas mėgsta skaityt. Ne… Iš tikro patiktų labai labai labai, garantuoju:)) Kažkuo primena mūsų Mint Vinetu, bet per du aukštus, knygų prikrauta nuo žemės iki lubų ir visko visko norisi ech…Net nemoku pasakyt kaip smarkiai!

Sekmadienį dar buvom užsukę į Pompidu centrą. Kažkas panašaus kaip mūsų Šiuolaikinio meno centras tik kokį tūkstantį kartų didesnis:) Žiauriai įdomu, labai rekomenduoju negailėti nei laiko, nei pinigėlių. Tik gaila, kad po poros valandų nuo įspūdžių esi pavargęs kaip šuo, o galva sukasi kaip prisivalgius cukraus. Šiam reikalui reiktų skirti daugiau laiko. Tas vakaras buvo mūsų paskutinis, tai kiek “patempėm”, tiek prasiėjom.

stopkeKur “išlyst” kai saulelė vakaruos? Beveik visos vietos į kurias ėjom buvo labai skirtingos. Nežinau kaip būtume išsirinkę kažką “padoraus” jei ne Pierras.

Keletas dalykų, kuriuos vertėtų žinot prieš einant out. Savaitgaliais dažniausiai įėjimas visur mokamas, bent simboliškai apie 10-15 eurų. Už striukių/paltų pakabinimą rūbinėj teks sumokėt porą eurų, bet pas mus ši praktika irgi daug kur taikoma, tik litų pavidalu. Pasijaučiau tokia “direvnia”, kai nuėjom į klubelį, o aš įėjau tiesiai su švarkeliu (na nevadinčiau jo striuke) vien dėl to, kad jame buvo pinigai, telefonas ir visas kitas balastas, kurio reikia ir nereikia moterims… Žodžiu atsivijo mane juodukas apsauginis ir liepė eit į rūbinę nusirengt. O paskui dar paaiškino, kad čia labai jau ne pagarba. Brač, kitą kartą kaimietis pažada pasitaisyt!:))

Taip pat siūlyčiau pasiimti batus – ne kedus, kelnes – ne džinsus, ir kažkokius marškinius ar panašiai, nes ne visada būsit įleisti į klubą jei atrodysit labai casual.

Būtinai užsukit į Frogpubhttp://www.frogpubs.com/pub-rosbif-paris.php. Vieta atrodo lyg ir niekuo neišsiskirianti, bet jauki, netoli Eifelio, nebrangi ir su puikia muzika (dj’ėjus suka housiuko plokšteles).

Kitas baras, kuriame buvom net du kartus – Guinness Tavern: http://www.guinness-tavern.com/ Nors tokios vietos mane mažai traukia, bet buvo super smagu. Absoliučiai kiekvieną savaitės vakarą groja vis kita grupė gyvai! Biškį primena senų rokerių landynę, bet publika marga. Ten, beje, sutikau ir antrą lenką pasaulyje, kuris yra normalus:)) Dar norvegas statė gert visam barui –  į tokią laimės valandą esu pakliuvus pirmą kartą gyvenime:)) Konkrečiai prarėkiau balsą kartu su grupe rėkaudama visus senus roko ir pop gabalus. Dar smagu, kad kiekvienas gali lipt ant “scenos” ir rėkaut ar šokt kartu su vokalistu.

Kitas spot’as, kuriame kilnojom kojas – Batofar. Vakareliai vyksta laive, netoli nacionalinės bibliotekos: http://www.batofar.org/

Na ir užsukom į gejų klubą – Banana Cafe ( http://www.bananacafeparis.com/) Mano draugui gal ne per labiausiai patiko, bet aš tai labai stipriai rekomenduoju ten nueit!

Na ir kratinys mano subjektyvių pastebėjimų Paryžiuje:

Tik “kieta” chebra vaikšto su Beats by Dr.Dre ausinėm. Vadinasi aš irgi kieta, nes turiu tokias pačias muahaha.Tik Vilniuj kai einu su jom, tai į mane žiūri kaip į ateivį, o ten būčiau visiškai saviakė.

ausines funkyvilnius

Žiauriai patiko prancūziškas santūrumas. Gal jis toks tik viešumoj…Nežinau. Autobuse, metro ar apskritai bet kurioj viešoj vietoj niekas nerėkauja, niekas “nepeza” telefonu nesąmonių ir pan. Kitas dalykas – begalinis mandagumas, kurį perimi labai greitai ir pats. Net jeigu jie tai daro apsimestinai, labai norėčiau, kad tai būtų ir Lietuvoje. Pirmi prancūziški žodžiai, kuriuos išmokom, tikriausiai ir buvo: ačiū ir atsiprašau.

Prancūzai nesirengia spalvingai. Dominuoja tamsios ir pastelinės spalvos, tai važiuodami ir patys pagalvokit kokius rūbelius įsimesti. Spalvingi ir labiau “bling bling” aišku juodukai, bet jų prigimtis iš esmės “užduoda” spalvingą taktą.

Paryžiuj jokios problemos nėra su wc. Visur įleis, visur duos raktą. Gali būti juodžiausia skylė, bet tualetas bus super švarus ir tvarkingas. Prisiminiau, kaip mūsų anglų mokytoja sakydavo: “Jeigu nori žinoti koks iš tikro yra žmogus, užeik pas jį į tualetą ir bus viskas aišku”. Tikriausiai iš šito posakio galėčiau daryt visai neblogas išvadas apie prancūzus:))

Visada galvojau, kad kišas yra gruzinų patiekalas:)) Iš tikro prancūzų išmislas ir tokio skanaus tikrai niekur nesu valgius kaip Paryžiuj. Gal dėl sūrių įvairovės.

Važiuodama pasiėmiau ISIC studento pažymėjimą, tikėdamasi, kad gausiu nuolaidų, bet tai nepasinaudojau nei karto. Kažkokiam kelionių gide skaičiau, kad reikia kiekvienoj vietoj atskirai klausinėti ar jis galioja, nes niekas tau tokios nuolaidos nepasiūlys pats. Supratau, kad jis tikrai galioja studentams, bet tik tiems, kurie mokosi Prancūzijoje.

Nei sekundę nepajaučiau prancūziško nacionalizmo savo atžvilgiu. Absoliučiai visi su manim kalbėjo angliškai ir niekas nevaidino, kad jiems čia žiauriai nefainai:)Sakyčiau atvirkščiai, visur kur ėjau, daug kas kalbino, klauinėjo iš kur aš ir visi be išimties žinojo kas yra Lietuvos sostinė:))

Na ir toks įdomesnių faktų, gal ne labai į temą, bet.. Būdama Peugeot automobilių parduotuvėj sužinojau, kad Peugeot šeimos verslas prasidėjo nuo kavos malimo mašinų gamybos XIX a., vėliau 1882 metais Armandas Peugeot pagamino savo pirmuosius dviračius. Vėliau Armandas labai susidomėjo automobiliais, ypač po susitikimo su Gottliebu Daimleriu. Pirmasis Peugeot automobilis buvo sukonstruotas 1889 m.

Tags: , , , , , , , , , ,

Plugin from the creators of Brindes :: More at Plulz Wordpress Plugins