funkyvilnius

Netinkama prekė – pats kaltas

2013.07.10

Kad pakovot už savo teises mėgstu – niekam ne paslaptis. Bet sakydama “kovot” – tikrai neturiu galvoj, kad reikia eiti ir rėkauti. Tačiau išmanyti šituos reikalus, sakyčiau, net labai verta ir naudinga. Vartotojų teisių kontora – net jei daug kas sako, dirba vangiai – užtat patarimų ir informacijos telefonu tikrai negaili su kaupu:) Bekariaudama su tais vėjo malūnais, šimtą kartų įsitikinau, kodėl dauguma mano pažįstamų nesikreipia pagalbos ir nesiparina dėl sugedusių, suplyšusių ar apskritai nekokybiškų daiktų – tai absoliučiai varantis iš proto užsiėmimas, kurio eigoje pradeda atrodyti, kad esi tiesiog visiškas durnius.

Ne kartą nusipirkus nekokybišką prekę ar paslaugą ir norėdama ją grąžinti, susidūriau su pardavėjos ar vadybininko “lengvai pakeltu tonu” ar baisingu nepasitenkinimu, ir paaiškinimu, kad viskas buvo super, visiems prieš mane viskas tiko, o man galvoj yra ku ku. Kažkaip man atrodo, kad greičiau aš susinervinus turėčiau nevaldyti tono:)) Bet kaip pastebėjau bėgant laikui, kad kuo tu  ramesniu tonu šneki, tuo labiau siutini bulių ir gali jį totaliai išvesti iš kantrybės, kol pradės daužytis aplink esančiais daiktais.

Tikrai nepradedu rėkauti dėl š.., bet kai kuriais atvejais užsidega toks principas pasiaiškinti, kad “chot ubejsia”:)) Kol kas nesu pralaimėjusi nei vienos “kovos”, bet panašu, kad šį kartą krisiu nelygioj kovoj:)

Keletas ryškesnių atvejų kai tikrai verta pasiaiškinti kaip, kas ir kodėl:)

1. Apie tai, kaip pavėlavus į lėktuvą susigrąžinau pinigus už papildomą, 200 eurų kainavusį bilietą namo, paskaityti galite čia:

http://www.funkyvilnius.lt/kaip-grizti-namo-uz-200-euru/

2. Prieš kelis metus turėjau tokį svetelį iš Portugalijos, kuris atskrido į Lietuvą tiesiai iš slidinėjimo atostogų (nebeprisimenu iš kur). Kadangi neturėjo bilieto iki Potugalijos, nusprendė truputį “patarčialint” Lietuvoje. Pirmą dieną nurūko į Akropolį, į Joglę (švarumo centras – bent jau jie taip save vadina:) ir pridavė valymui savo slidinėjimo rūbus. Striukės, kelnės ir panašiai, nieko keisto, neskubus valymas atsiėjo 150Lt.  Mano svetelis nepyko, su viskuo sutiko, pasirašė ir laukė.

Po keletos dienų rado pigų bilietą namo ir nusprendė pirkt. Paprašė, kad lietuvė draugė paskambintų į Joglę ir paprašytų, kad drabužius grąžintų, net jei jie ir nespėjo jų išvalyt – už viską sumokės tiek, kiek buvo tartasi.

Svetelis nuvažiavo pasiimti rūbų ir neaišku kokiu būdu, jie išrašė jam sąskaitėlę – 300Lt. Neva viskas puikiai – rūbus grąžino laiku,o dar ir išvalė greituoju būdu, nors prieš tai telefonu buvo paaiškinta, kad grąžinkit tiesiog nevalytus visai. Aišku irgi geras “asiliukas” – paėmė ir sumokėjo tuos 3oo Lt. Paskui, matyt, pasėdėjo, susinervino ir paskambino man, kad padėčiau aiškintis.

Pardavėja ant manęs tikrąja ta žodžio prasme rėkė, paskui gavau vadybininės telefoną, kuri irgi darė tą patį. Tik, kad viskas vyko taip lyg jos tikrai pripažintų, kad padarė klaidą ir tiesiog ėmė mane pulti nežinodamos kaip gintis. Gerą valandą atklausiau tų “nervatriopkų”, sudariau didžiulę žmonių eilę prie “kontoros”, bet galų gale atgavau iš niekur pripieštą 150Lt sumą.

3. Praitą žiemą Zaroj pirkau žieminę striukę. Labai ji man patiko, bet po daugiau nei mėnesiuko pradėjo prasiskirinėt užtrauktukas. Kažkurią dieną, pirkdama ten pat kelnes, paklausiau pardavėjos, gal įmanoma, kad jie man pataisytų jį? Atsakymas – be jokių problemų!  Bet tai buvo centre. Kitą dieną susipakavau striukę ir nuvežiau ją į Akropolio Zarą, nes ten pirkau, tai pagalvojau, gal jiems bus taip patogiau (nors kaip po to supratau, jokio skirtumo kur pirkai – grąžint gali į bet kurią jų parduotuvę). Šeštadienį Akropilyje – tikrai nemažai žmonių. Atsistojau į eilę, kad nesudaryt kitiems kamščių. Išdėsčiau savo problemą, pardavėja pasakė, kad jokių šansų, kad pataisys. Pasikviečiau parduotuvės vedėją. Ji man paaiškino tą patį, bet paprašiau, kad visgi pabandytų. Parašiau prašymą, atidaviau striukę, laukiu….

Po trijų dienų gaunu sms: Jau galite pasiimti striukę. Atrašau: koks atsakymas?Gaunu: neigiamas.Atsakau: kitą kartą būtų labai šaunu, jei bent paskambint galėtumėt.

Paprašiau tėčio, kad važiuodamas pro Šeškinę ją paimtų. Nuvažiavo, gavo striukę vos ne bulvių maiše (nors nešiau Zaros) ir dar buvo pamokytas gyventi. Tėčiui, matyt, nervas paėmė dėl nekultūringo aptarnavimo ir palikęs striukę, pasakė, kad dabar lauks teigiamo atsakymo dėl užtrauktuko pataisymo. Deja, savaitę  negavom jokio atsakymo, o žiema…šalta…:)) Tačiau po vieno skambučio ir problemos išdėstymo Aprangos group “vėrchams” situacija išsisprendė per vieną dieną – striukę grąžino su žymiai geresniu užtrauktuku, atsiprašė ir gražiai pabaigėm visą nesąmoningą situaciją.

4. Šita istorija tęsiasi dar tik kelias dienas, bet spėjo žiauriai sunervint mano mamą, o man vis dar kyla klausimas: kaip tokie žmonės, kaip Laura Sabonytė  dirba aptarnavimo sferoj? Net jeigu jie puikiai išmano savo darbą, bet nekenčia, turbūt, viso pasaulio žmonių, tai kam jie po velniais renkasi tokį darbą, kuris paskui žudo ne tik juos, bet ir klientus. Grįžus namo aišku pažiūrėjau internete ar man stogas nevažiuoja ir ar man tik vienai taip atrodo?Radau krūvą klientų skundų, bet daugiausiai ne apie paslaugų kokybę, o apie patį kliento priėmimą garantiame kompiuterių servise “Servisa ICT” .

Istorija tokia: vakar sugedo mamos kompiuteris, kuris buvo pirktas lapkričio mėnesį Topo centre. Kadangi mama šeštadienį išvažiuoja atostogaut, labai norėjo pasiimti kompiuterį su savim (filmai, etc.). Kažkas ten keistai pakibo, todėl nunešiau į paprastą kompiuterių servisą, kad pažiūrėtų kokia problema. Deja, ten niekuo negalėjo padėt, nes norėjo pradėt ardyt:))Kadangi Dell’ams taikoma trijų metų garantija, pamaniau, kad geriau būtų nepradėt krapštyt ir nešt tiesiai pardavėjui. Bet… Pagalvojom, kad kol nukeliaus iš parduotuvės į garantinį, parkeliaus atgal ir tt., praeis daug laiko, todėl nusprendėm, kad tiesiai nuvešim į servisiuką. Kaip dabar suprantu, čia, tikriausiai ir buvo didžiausia klaida.

Pradėjau klausinėti kada bus kompiuteris, kokie galėtų būti gedimai, ar galėčiau gauti pakaitinį kompiuterį ir pan. ir su kiekvienu klausimu gaudavau vis aštresnį atsakymą. Kai paklausiau kodėl jiems neįmanoma prisiskambinti, gavau atgal, kad valdyčiau savo nervus:)) Nuotaika tikrai buvo labai gera, bet dar pasiūliau jai sudalyvauti kokiuose malonaus bendravimo kursuose. Gavau tos “žuvies” pamokymų ir vėl, bet labai tingėjau ginčytis ir išėjom.  Mama sutarė, kad kai jie ras gedimą, paskambins ir informuos kas gi atsitiko ir kiek gali užtrukti gedimo pašalinimas. Ji teigė, kad oficialiai gedimo įvertinimas pas juos užtrunka dvi dienas. Pažadėjo paskambint, nepaskambino:) Paskambinom mes. Gavom atsakymą, kad nustatytas gamyklinis kietojo disko brokas.

Jeigu būtų sugedęs koks garsas ar panašiai, tai gal būtų ir dzin, bet pagalvojau, kad jei jau toks š.. gaunasi su kompu, tai gal reikia, kad apskritai pakeistų kompiuterį arba atiduotų pinigus. Kadangi ta ragana nepaskambino, nors žadėjo informuoti dar kartą kaip juda reikalai, nuvažiavom patys.

Na ir tada išlindo… Pasirodo aš negaliu sustabdyt “taisymo” proceso, nors jis dar nepradėtas. įdavusi jiems įvertinti kompiuterio būklę, jie teigia, kad aš automatiškai pasirašiau, kad jį noriu tvarkyt, nors iš vakaro tarėmės kitaip. Bet nėra jokio raštiško popieriuko,tai ji gali pasakot ką nori:))Naujos detalės kažkokiu būdu, anot jos, automatiškai užsisako iš mano sugedusio kompiuterio:))Atiduot kompo irgi negali tol, kol neįdėjo naujo kietojo disko. Paskui dar gavau pasiūlymą pasitikrint nervus (Gal tikrai reiktų?:))

Aš jau net gal tingiu pasakot kaip intensyviai ten viskas vyko…Paskui išbėgo dar viena išprotėjus ir pradėjo skeričiotis visokiais įstatymais. Nu anyway, dar kaip visada pasiskambinau visokiom institucijom. Jie sako, kad aš galiu reikalaut naujo kompo arba pinigų vistiek. Tai jomajo, ką daryt patarkit kas nors!

Tags: , , , , , , ,

Plugin from the creators of Brindes :: More at Plulz Wordpress Plugins