funkyvilnius

Naujo stogo beieškant

2013.02.28

Mažoji pagaliau išėjo iš tėvų namų ir sėdo ant savo subinės:) Gal ir anksčiau buvo laikas, bet kai tekėt nenori, vaikų anksčiau laiko neprisidarai, tai tas išsikraustymo terminas norom nenorom vis atsideda neribotam laikui. Nors esi lyg ir laisvas, bet visą laiką virš galvos kabo kontrolė ir kažkas garsiai kalba tai, ką mano pačios sąžinė linkus nukišti į giliausią dulkėtą kamputį, kurio niekada nepasiekia siurblys. Ir kaip užknisa, kai nori nakvoti pas savo berną, bet negali pasakyt tėvams, nes nenori, kad jie galvotų, kad tai rimta. Paskui norės susipažinti, tada užsimanys anūkų ir o jej, vestuvių??? Jums gal taip nebūtų, bet saviškius tai aš žinau kaip nuluptus. Ir tada kiekvieną kartą nakvodama pas draugą, turiu parašyt sms, kad pvz. nakvosiu pas Vilmą, Sandrą, Birutę ar Nadeždą,o draugas vis pašiepdamas klausia: “Nu, tai pas kurią draugę šiandien nakvosi?”:)) Juokinga, bet su mergom tėvai elgiasi daug griežčiau nei su bernais.

Bet čia “netikėtai” iškrito nauji metai, o žinia, tai puiki proga pradėt kažką naujo. Šiemet pasirinkau tokius variantus: išsikraustyt iš namų, atsikratyt supuvusių “draugų” ir susirasti naują darbą. Kol kas sekasi labai neblogai:)

Tačiau susirasti butą centre, pilnam komplekte su kambariokais (negalėčiau gyventi viena, nes labai mėgstu pašnekėt) – ne tokia jau ir paprasta užduotis. Man svarbiausia buvo, kad nereikėtų gyventi su mergom ir, kad kambariokai nebūtų apsiteršę iki ausų:)

Paieškos užtruko ir kai buvo prarasta paskutinė viltis, pas  pažįstamą atsirado laisvas kambarys Gedimino pr. Trys kambariai,du bernai, centras…Grįžau namo iš Rygos po naujų metų šventimo ir kitą dieną pasakius tėvams “čiau” išsikrausčiau.

Kai jau išsidėliojau daiktus,atsisėdau ant lovos ir nublioviau makiažą:))Kažkaip keista. Bet kai paskambino draugė, išlaužė velnių ir išvardino visus privalumus, kuriuos dabar turėsiu – apsiraminau ir iki šiol jaučiuosi puikiai.

Pirmas dienas ėmiausi virtuvės šveitimo kol nuo chemkės ėmė lūžinėt nagai. Visą gyvenimą mamos namuose buvom muštruojami prie muziejaus tvarkos, tai čia bandydama išlaužti idealią tvarką, supratau, kad tikrai nebūtina lyginti kojinių ir dėti rūbų pagal spalvas, šveisti grindų kol matysi savo atvaizdą ir susukinėti pirkinių maišelių į mažus trikampiukus, kuriuos paskui gražiai išdekoruoji pintam krepšelyje virtuvėje:))

Mano kambariokai per kelias dienas tapo antrąja mano šeima, kurią jau spėjau pamilt ir pas kuriuos visuomet smagu grįžti. Gi namai, ten kur šeima?:) Aišku pirmas dienas kai įjungdavau daugiau elektros prietaisų vienu metu ir “išmušdavo” elektrą, iš kitų kambarių pasipildavo rupūžės, tokios kaip: bl.t, Egleeee, nu na… ir pan, bet pamoką greit išmokau:)

Vakar sužinojau, kad buto šeimininkė dar nežino, kad aš įsikrausčiau. Kai sužinos, panašu, kad reikės perrašyti sutartį trims žmonėms. O sutartys tai kaip visada – kaip kirvis po kaklu. Nusprendėm, kad sekmadienį susikraunu daiktus iš kambario ir apsimetam, kad aš čia negyvenu, kol pirmadienį šeimininkė šniukštinės buto būklę. Juokas ima dar nepradėjus pakuotis daiktų. Tikiuosi neišlys koks bato “kablukas” išdavikas iš už spintos netinkamu laiku:))http://youtu.be/E44X58ZvpLE

Plugin from the creators of Brindes :: More at Plulz Wordpress Plugins