barcelona

Funky Barselona

2012.07.30

…na ir atskridau iš Ibizos į Barseloną. Kai mano brolis išgirdo, kad po Ibizos vėl skrendu į Barseloną, jo žodžiai buvo: “Ir vėl???”Pirmame kelionės variante jos tikrai nebuvo, bet vieną akį užmečiau į bilietų kainas…Jokios abejonės neliko, kad reikia skrist!:))

Barselona be jokios abejonės yra mano miestas – didžiausia meilė. Nežinau kodėl jis mane taip užsuka, apsuka, užburia ir absoliučiai atjungia nuo visko. Kiekvieną kartą nuvykęs randi vis kitokį vaizdą. Šimtai milijonų mažų parduotuvėlių, šeimos restoranėliai (kaip sako mano draugas, skylės, kuriose gerai maitina), šimtai fontanų, gražių gerai nusiteikusių žmonių, niekada negirdi žodžio “ne”, nes viskas pasidaro tiktai “taip”:) Kiekvieną kartą nuvykus į Barseloną gali susirasti vis kitą užsiėmimą, nes  pamatyti, čia tikrai yra ką: kiekvienam skoniui, norui ir supratimui. Nei žodis manana, siesta, nei vėlavimas, apskritai lėtas judėjimas manęs ten nenervina. Prie vietinio ritmo prisitaikai labai greitai, atsiranda absoliučiai kiti poreikiai nei Vilniuj. Sakyčiau daug mažesni. Teisiog jautiesi gerai visa širdimi ir stengiesi, kad ta gera energija   į tave įsisiurbtų ir niekada nebepaleistų.

Man eilinį kartą pasisekė, nes Barselonoj priėmė du katalonai, pas kuriuos jau esu gyvenusi anksčiau. Su jais susipažinau per seną gerą couchsurfingą:) Beje, dar toks lyrinis nukrypimas,  kad sunkiausia nakvynę per couchsurfingą susirasti Barselonoj, Berlyne ir Paryžiuj. Tai jei kada ieškosit, raštelkit, turiu neblogų kontaktų visuose 3 miestuose:)

Ir vėl gyvenau Gracia rajone. Daugelis Barselonoj gyvenančių pažįstamų apie tą rajoną dažniausiai  atsiliepia: wow,ooo arba oj, koks geras rajonas:)) Nuo jo iki Plaza Catalunya aikštės nukulniuot man užtrukdavo gerą valandą. Nors žinojau, kad metro pagalba būčiau tą padarius daug greičiau, tačiau gi aš turistė:)Visur įdomu pažioplinėt, apsižiūrėt, apsišniukštinėt. Pats Gracia rajonas yra be galo gražus ir gerokai skiriasi nuo to, ką matai aplink pagrindinę gatvę Ramblą. Čia apskritai daugiau tvarkos, ramybės ir mažiau turistų, nors nepasakysi, kad veikti čia nėra ką. Pvz. Gracia rajone yra Park Guell, kurį garsusis Antonio Gaudi sukūrė naudodamas tik pigias priemones – skaldą ir plytinį laužtuvą. Gaudi kūryba susipynusi su vietinės gamtos vaizdais, sudaro tikrą pasakos “Alisa stebuklų šalyje ” vaizdelį. Gracia rajone taip pat yra kinas (Cine Verdi), kuriame dažniausiai rodomas nekomercinis kinas. Vienas iš nedaugelio kino teatrų, kuriame filmus rodo ir anglų kalba. Taip pat viešoji biblioteka - La Biblioteca Jaume Fuster, kuri traukia akį savo neįprastu dizainu ir kt.

Šį kartą Barselonoj labai džiugino išpardavimai. Nors nuo šito žodžio Lietuvoje, turbūt, darosi bloga, tačiau ten aš supratau, kokia yra tikroji šio žodžio prasmė. Kai visko nori – bet viską gali ir nusipirkti. Puiki mintis į Barseloną nuskristi  liepos vidury su tuščiu lagaminu ir prisipirkti visko, ko širdis geidžia labai pigiai. Ir nėra taip, kad parduotuvėse tik XXXXXL dydžiai ar kažkokie nedėvimi rūbai, kuriuos dažniausiai radę Lietuvos prekybcentriuose panaudojam vietoj pižamos.  Gali sau leisti shopintis kol nebepavilksi kojų.

Keliaudama iki Kolumbo paminklo Ramblos  pradžioje, kiekvieną dieną praeidavau pro žmones – statulas.  Manęs niekada jie smarkiai neviliojo ir nežavėjo, o ir nuotraukas su jais darytis tingisi, nes vistiek… na kam tu jas paskui parodysi?:))Visgi žmonės statulos stebina kiekvieną dieną. Visas dienas, kurias praleidau Barselonoje šį kartą, jos nesikartojo, kiekvieną dieną praeivius džiugino vis kiti personažai. Paskutiniu metu, kaip pasakojo mano draugė gyvenanti ten, gatvės aktorių- statulų priviso tiek, kad norint užsidirbti tokiu būdu, būtina išlaikyti egzaminą savivaldybėje.

Gėjai Barselonoje. Gatvėse pilna gražių vyrų susikabinusių už rankyčių ir tai nenuostabu, nes gėjų santuokos ten įteisintos, kaip ir leidimas įsivaikinti. Man jie visiškai netrukdo,tuo labiau, kad atrodo tūkstantį kartų gražesni ir labiau  susitvarkę nei “normalios” orientacijos vyrai. Tačiau gal tik gatvėj… Vieną dieną su draugu lipom į metro ir nuvažiavom išsimaudyti į Poblenou paplūdimį, nes ten švariau ir ne taip smarkiai “nugulėtas” pliažiukas. Paplūdimys tai gal ir bendras, bet mes atsisėdom tiesiai į gėjų “ratelį”. Aš niekaip negalėjau pabūt ramiai, norėjau visus juos fotografuot:))Vien vyrai, visi nuogi ir tikrai ne pirmos jaunystės…Ateina, nusimeta visus drabužėlius ir išsižergę į saulę gulasi ant smėliuko. Ir nors aš prieš tai nieko neturiu, bet vistiek dar dabar negaliu atsigaut, kaip taip vat paprastai?? Mano draugė sako, kad tai nuogaliai paplūdimy yra iškrypizmas, o aš kuo daugiau apie tai galvoju, tuo labiau sutinku.

Apie visus Barselonos paminklus, muziejus, šokančius ir dainuojančius fontanus, turistinius autobusus, bažnyčias ir katedras nekalbėsiu, nes visur ir taip galit paskaityt. O geriausia nueikit, nuvažiuokit, negailėkit nei cento! Visa tai yra tikrai nuostabu ir tikrai verta pamatyt, tik reiktų gerai susiplanuoti laiką, nes, kad ir kaip norėtumėt, manau, per vieną savaitę galima sugaudyt tik mažą dalelę visos  nuostabios Barselonos dėlionės.

Na ir aišku pabaigai reiktų paminėti, kad ne veltui aš taip “parinuos” prieš išvykdama į keliones, nes esu toks žmogus, prie kurio nuolatos limpa neįtikėtinos istorijos ir personažai. Mano draugė Sandra labai juokėsi iš manęs, kai prieš išvažiuodama 5 kartus tikrinausi savo lagaminą (bet net ir  patikrinus šitiek kartų, sugebėjau pamiršti keletą daiktų:))(Čia reiktų pasakyti dar ir ačiū savo draugui, kuris išeidamas netyčia užkliuvo už mano, jau idealiai sukrauto lagamino ir viską išvertė ant žemės. O aš buvau prieš tai pakėlus šampano taurelę ir antrą kartą daiktus susikroviau nebe taip sėkmingai, kaip paaiškėjo vėliau:))

Kai pirmą kartą skridau iš Barselonos, pavėlavau į lėktuvą, antrą kartą – pamečiau pasą. Trečias kartas irgi nepraėjo be “extreemo”. Prieš skrydį į Vilnių susitariau susitikti su vienu ispanu, kuris skrido į Lietuvą pas savo merginą Laurą:))Susitikom Barselonos traukinių stoty, išlenkėm cervezos ir nuėjom pirkt bilietų. Dedam pinigus į bilietų aparatą, o jie iškrenta, vėl dedam – vėl iškrenta. Tuomet iš kažkur atsirado žmogus, kuris labai jau norėjo mums padėti. Joan’as nusisuko nuo savo lagamino ir per porą sekundžių kažkas jį pavogė! Iš tikro buvau be žado, nes viskas įvyko žaibiškai, o juk lagaminas ne toks jau mažas daiktas! Aš žiauriai pasimečiau, o jis atvirkščiai –  pakėlė nerealų triukšmą, nubėgo ieškot apsaugos, o jie jau buvo pagavę vagį!Pasisekė!

Atvažiavo policija, susirinko gal 10 traukinių stoties apsaugininkų, pasisodino tą vagį, mano kompanjoną ispaną ir mane. Ilgiausiai klausinėjo kas sudėta lagamine, kiek kas kainuoja, kas aš tokia , iš kur esu, ar Lietuvoje visos tokios “gražios”, koks Lietuvoje oras ir t.t.. Mano draugas ispanas pradėjo grasint “vagylkai”, kad jei jį sutiks dar kartą, tikrai užmuš ir t.t.. O laikas iki skrydžio vis tirpo, man stresas, nes jau kartą esu pavėlavus… Na… bet šiaip ne taip paleido, kai jau turėjom porą minučių iki paskutinio traukinio:) Mes bėgte leistis link traukinio bėgių, tada suprantam, kad ne tas kelias, tada vėl į viršų, vėl į apačią ir vos neįšokom ne į tą traukinį. Kažkokie “bičai” mus sustabdė, nes matė, kad esam su lagaminais ir panašu, kad važiuojam į oro uostą:)) Kaip durniai prisilakstėm, bet galų gale spėjom!

Jau minėjau, kad kai šį kartą buvau Barselonoj, pataikiau į nenormalius išpardavimus ir kaip tikra moteriškė neatsilaikiau prieš vienus batus, kurie visiškai nebetilpo į rankinį bagažą:))Dar važiuodama traukiniu, šiaip ne taip juos sukišau, bet nervinausi, kad svers per daug. Ir akurat! Atbėgam į oro uostą, nes matom, kad liko 12min iki vartų uždarymo, padedam lagaminus ant svarstyklių ir opa! Mano lagaminas sveria 12kg, o jo 11kg:)) Kažką galvot nebuvo laiko, tai tiesiai prie visų žmonių pradėjom nusirenginėt ir traukt iš lagaminų džinsus ir megztinius ilgom rankovėm:)) Ir spėjom!!!

Likusi kelionė namo pavyko lyg ir sklandžiai. Bet vistiek. Kitą dieną krausčiausi lagaminą ir išsitraukiau savo apple mp3. Paskui vėl įkišau ranką į lagaminą ir išsitraukiau antrą lygiai tokį patį:))Paskambinu ispanui pas kurį gyvenau, sakau: turi tokį mp3? Sako taip. Tai sakau jau nebeturi:))

Ir dar…Nooooooooooriu į Barseloną!!!Labai!!!Ir norėsiu dar šimtą kartų!!!

Tags: , , , ,

Plugin from the creators of Brindes :: More at Plulz Wordpress Plugins