funky vilnius

Emocinio intelekto lavinimo kursai

2013.04.23

Pradėjau lankyti emocinio intelekto lavinimo kursus. Šeštadienį paskaitų metu, gavom užduotį ale “išmesk save iš komforto zonos, susirask naujų draugų”. Teko eiti po vieną į gatvę ir kabinėtis prie žmonių su visokiais nenormaliais klausimais. Nors bendravimo problemų tai lyg ir neturiu, bet niekada negalvojau, kad gali būti taip sunku. Paklausti valandų ar nusitręšti cigaretę tai dzin. Kadangi visa tai priėmiau kaip mokymosi procesą, stengiausi eiti prie žmonių, prie kurių baisiausia prieiti.

Pradžioj susigalvojau krūva durnų klausimų ir sėdėdama ant suoliuko surūkiau tris cigaretes, niekaip negalėdama prisiversti pradėti:))Prie Klaipėdos viešbučio pastebėjau senuką, kuris, pagalvojau, ir bus ta pirmoji auka. Buvau pamiršus akinius. Kuo labiau artėjau prie jo, tuo labiau bijojau. Kuo labiau artėjau, tuo labiau įžiūrėjau, kad jis tas “bez opridilionava mesta zytilstva”:))Bet trauktis gi negalima! Priėjau,pasisveikinau. Jis man kažką rusiškai. O aš jo klausiu: “Kai jums atrodo, aš graži? Jis man: “Ja niznaju”. Aš: Nu pasakykit ar aš jums graži?”.O jis vos nerėkdamas: “Ja niznajuuuuu”:))Susikrovė savo lauknešelius ir išėjo. Pasijaučiau taip lyg aš jį būčiau išstūmus iš komforto zonos. Draugė sakė, kad turbūt, jis pagalvojo, kad aš kekšė:))Nu anyway. Pajudėjau toliau.

Tada nukulniavau iki bankomato. Išsiėmiau grynų pinigų ir sustojau prie spaudos “larioko”. Norėjau paprašyt,kad kas nors nupirktų cigarečių. Priėjau prie jauno bičiuko, bet jis atsisakė. Sakė jei tau neparduoda, tai aš tau irgi nepirksiu. Ką darysi…

Nuvariau prie babcioko, pardavinėjančio gėles – prašiau, kad padovanotų man jas. Nieko nepešiau:(

funkyvilnius

Tada pamačiau vaikinuką – baisuokliuką su dviračiu. Kažko laukė. Priėjau: “Labas, kažko lauki?”Sako: “Nuuu gal…”. Pasiūliau kavos nuvaryt su manim. Jis griežtai atsisakė ir dar pažiūrėjo, kaip tikrai į nesveiką:))Ech vargšelis, nežino kokią klaidą padarė:)) Paskui sutikau jauną merginą su mopsu, pasakiau, kad esu kinologė ir mano nuomone, jos šuniuko kojytės yra kreivos. Tada dar kartą bandžiau nusipirkti cigarečių, paskui šiaip iš neturėjimo ką veikti prašinėjau cigarečių:))

Baisiausias variantas, turbūt, buvo kai užmačiau žiauriai simpatišką vyrą, tokį gal 40 – metį, kuris lipo į nuliovą, akis draskantį BMW. Kažkaip nevalingai patraukiau prie jo. Einu į priekį ir jaučiu kaip visos mano jėgos šaukia: Varyk atgal,durne, ką darai?:)) Kai pamatė mane, iš karto angliškai paklausė ar pasiklydau. Sakau nene, aš lietuvė, nepasiklydau. Paklausiau kur važiuoja. Sako: “Namo….”.Aš: “O gal galit tada ir mane pavežti?”. Aišku jis užsidarė langą ir užvedė variklį. Blyn, nu taip lievai, jūs neįsivaizduojat. Jaučiausi kaip koks bomželis, nors atrodžiau tikrai normaliai.

Supratau, kad man liko pusvalandukas iki paskaitos pradžios ir galiu sau ramiai išgerti kavos ant suoliuko. Tik atsisėdau, žiūriu varo vyras pro šalį ir šypsosi iki ausų. Nusišypsojau irgi. Žiūriu apsisuka, atkeliauja link manęs. Britas. Prisėdo šalia, pradėjom kalbėt ir aišku turėjau pasinaudoti proga kažką jam užvelti:)) Pasakiau, kad turiu tokią problemą, neturiu kur nakvoti šiandien. Ta mano problema pasidarė ne problema, nes gavau jo numerį, vakare kvietimą į vakarėlį ir pažadą, kad mano problema bus greit išspręsta:))

Turbūt, galvojat, kad tai visiška nesąmonė ir briedas, bet toks laiko praleidimas mane gerokai išjudino. Aš aišku gal dar per švelniai variau programą. Pvz. mano bendramokslė, dviejų vaikų mama, buvo nuėjusi į vaistinę, apsimetė kurčnebile ir visaip bandė parodyt, kad jai reikia švirkšto. Kurio, deja, vaistinėj paaiškino, kad neturi:)) O tai kur tada nusipirkti švirkštų?:))Prisirinkt aplink taborą?

Nors “grūzo” gavau nemažai, vistiek, manau, kad tai buvo vertinga patirtis. Dabar visai norėtųsi prisigalvot baisesnių problemų ir vėl freakint miesto gatvėse:))

Tags:

Plugin from the creators of Brindes :: More at Plulz Wordpress Plugins