funkyvilnius

Atvykau į Lietuvą 2003 metų pavasarį ir čia liksiu visą gyvenimą

2012.10.18

German Degollado Brito– meksikietis, Lietuvoje gyvenantis jau beveik  dešimt metų ir, nesuklysiu sakydama, giliau įleidęs šaknis  mūsų gimtoj žemėj, nei eilinis lietuvis. Sakau taip todėl, kad čia jis sukūrė šeimą, turi du vaikus,

vadovauja Vilniuje esančiam Ispanų kalbos namų „paradui“, bei yra  meksikiečių restorano Vilniaus centre bendras savininkas (“Tres Mexicanos”). Kaip pats sako:  „Atvykau į Lietuvą 2003 metų pavasarį ir čia liksiu visą gyvenimą“.

Su German‘u susipažinau pradėjus lankyti ispanų kalbos pamokas. German’as šaunus mokytojas ir draugas visiems, kurie peržengia mokyklos slenkstį.  Jeigu Vilniuje išeitumėt su juo pasivaikščioti, kas trečias praeivis sušuktų  jam „hola, que tal?“(Labas,kaip sekasi?).

Palikęs savo „patogų“ gyvenimą Meksikoje (Meksikos universitete baigė chemijos inžinerijos studijas, o po jų ten turėjo gerai apmokamą darbą), German‘as 3 metus keliavo po pasaulį. Šimtai neįtikėtinų istorijų, kurių veiksmas driekiasi nuo Pietų Amerikos platybių iki Šanchajaus šurmulio. Žmogus perskaitęs nesuskaičiuojamą kiekį knygų, pažiūrėjęs galybę gerų filmų, turintis puikų skonį muzikai, įvaldęs subtilų humoro jausmą, todėl yra puikus pašnekovas bet kokio amžiaus ar profesijos žmogui.

Kaip German‘as atsidūrė Lietuvoje. Po trijų metų nesibaigiančių kelionių, German‘as atsidūrė Rusijoj, kur susipažino su Jens Kanados ir Jason iš Australijos. Smagiai praleidę laiką kartu, atsisveikino ir German‘as išskrido į Varšuvą iš kur galvojo grįžti į gimtąją Meksiką. Kaip pats teigia, buvo pavargęs nuo nesibaigiančių kelionių, nuolatinių vizų prašinėjimo, buvo be galo pasiilgęs šeimos ir tetroško sėslaus gyvenimo. Tuo pat metu, kai jis nuskrido į Varšuvą, jo nauji draugai sutikti Rusijoje, keliavo „skanuoti“ situacijos Vilniuje ir labai greit German‘as gavo iš jų laišką, su kvietimu atvykti į Lietuvą, nes anot jų, Lietuva – nuostabi šalis! Nieko nelaukęs mano ispanų mokytojas nukeliavo į ambasadą prašyti vizos ir jo nuostabai, sumokėjus 50 eurų jis ją gavo po valandos! Pasičiupęs savo vizą, kitą dieną jis autobusu jau riedėjo iš Varšuvos į Vilnių, kur liko iki šiol. Man asmeniškai sunku patikėt, kaip žmogus, matęs tiek daug, visgi išsirinko gyvenimui Lietuvą! Meilė, turbūt, buvo geriausia motyvacija likti!:)

Lietuvių kalba. Lietuvių kalbos pradėjo mokytis Vilniaus universitete ir kaip pats sako, mokysis jos visą likusį gyvenimą, nes tai tikrai nėra lengva užduotis. Galbūt, dėl to, kad sugeba kalbėti mūsų gimtąja kalba, teigia nesusiduriantis su jokiais sunkumai ligoninėse, parduotuvėse ar bankuose.

Kokie yra lietuviai? German’as sako – mieli! Tačiau norint bendrauti reikia perlipti tam tikrą “patikros” barjerą.

German’ą pažįstu jau ne pirmus metus. Neneigsiu, kad kartais sunkiai susikalbam, nes pasidaro nebeaišku kokia kalba tarpusavyje šnekam. Galiu patvirtinti, kad ne veltui juokiamės, kad pietiečiai nuolat kartoja žodį mañana (rytoj), Germanui jis irgi ne svetimas. Tik gal interpretuočiau taip, kad tas mañana yra labiau tranquilo (ramiai). Tiesiog viską daryti su malonumu ir niekur neskubant, nes darbas gi ne vilkas – į mišką nepabėgs!

Ispanų kalbos pamokose, kurias jis veda – jokios bereikalingos įtampos, jokio streso, kurį galim įsivaizduoti besimokant universitete. Abejoju ar mokytis kažko man buvo kada taip smagu ir paprasta.

Didelį susižavėjimą ir baltą pavydą sukelia jo meilė šeimai. Kai jis apie ją kalba, jautiesi kaip meksikietiškam seriale. Viskas gyvenime gali palaukti, bet tik ne bendravimas, buvimas su šeima. Šventas reikalas!

Tags: , ,

Plugin from the creators of Brindes :: More at Plulz Wordpress Plugins